Maljorka

Spalio pirmos savaitės antroje pusėje nutiko nušvitimas - Europos pietuose baigiasi šilti orai. Šiais metais atostogavau tik savaitę ir ta buvo pati šalčiausia mūsų vasaroje - birželio paskutinioji. Vyras pakeitęs darbą, #atostogų drauge nesišviečia, o aš taip noriu, taip noriu... Sprogo - pasiūliau draugei - nenorėjo taip greitai, pasiūliau vyro sesei - sutiko.

Pradžioje maniau - nėra laiko, reikia agentūrose paieškoti ir viskas. Bet kiek pinigų leisti nenorėjau, mane visuomet vilioja #budget travels. Žemesnėmis kainomis buvo siūlomos nepatrauklios gyvenamos vietos arba Turkija. Ketvirtadienio vakare užėjau į Ryanair puslapį. Piečiausiai iš Kauno buvo Maljorka. Na, gal dar Neapolis... Maljorka vienam žmogui galėjo atsieiti 125 Eur pirmyn argal, bet ketvirtadienio vakare dar nebuvo sprendimo keliausiu viena ar su kažkuo. Penktadienį bilietus pirkau jau po 170 Eur spalio 13d. išskridimui, dar pridėjau mokamas vietas dėl ankstyvesnės registracijos ir vieną per dvi papildomą 20kg bagažą. Tokia tad skubotumo kaina. Skrydis dviems į abi puses kainavo be keliasdešimt centų 420 Eur. Taip pasibaigė penktadienis.

Šeštadienį laiką leidome sodyboje, o vakare pradėjau neršti gyvenamos vietos. Tai užtruko ne tik šeštadienio vakarą, bet ir beveik visą sekmadienio dieną, net galvą įsiskaudo. Mat norėjosi ne tik pakankamai estetiškos, bet ir kuo pigesnės bei arčiau jūros esančios vietos. Pagrindinė paieškų vieta - booking.com, nes, kaip bebūtų keista, pastaruoju metu ši vieta ženkliai geresnė nei airbnb.com. Tiesiog pigesnė su geresniu pasirinkimu. Galbūt tai galioja tik Odesai ir Maljorkai, nes Paryžiuje, Milane, Kaljaryje naudojome airbnb.com.

Booking.com dar ne viskas, jau antrą kartą pastebiu jog reikia nueiti į pasirinkto viešbučio puslapį ir ten bus dar geresnis pasiūlymas nei minėtoje svetanėje. Trumpam buvau tai pamiršusi ir spėjau sumokėti sumą už paprastą "double room", kai tuo tarpu viešbutis pats siūlė "see view" už tokią pačią kainą. Žinoma, gyvename "see view", veltui pinigus leisti negerai :)

Iš Fergus Tobago balkono

Beiškodama supratau, kad AI Maljorkoje yra pats ekonomiškiausias pasirinkimas, net jei dienomis keliauji ir neparvažiuoji pietų, juos duoda išsivežimui supakuotus. Nereikia gamintis, nereikia leisti po 12-16 Eur žmogui maitinimo įstaigoje per kartą kaip min. Labai svarbu buvo atsiliepimai apie švarą ir pan. Nebaisu sena, baisu nešvaru. 7 naktys dviems su AI 3 žv. viešbutyje atsiėjo 532 Eur + 31 Eur turizmo mokestis. Tikrai be priekaištų kaina. O vaizdas? ;)

Kambariai tikrai seni, bet švarūs, viskas normaliai. Fergus Tobago, Torrenova. Iškyšulys tarp Palmanovos ir Magalufo. Prieš renkantis gyvenimo vietą kažkurioje sistemoje reikėtų aiškiai įsivardinti svarbiausius kriterijus. Man buvo kaina, estetika, ar priima naktį be papildomų susitarimų, vieta (kuo arčiau vandens) ir parkavimo galimybė bei wi-fi su atsiliepimais. Skaičiavau, kad valgį gaminantis pačioms ir kažkur užkandant savaitės maistas atsieitų 200 Eur dviems ir neturint virtuvėlės, bet turint pusryčius ir vakarienę, pietūs atsieitų taip pat 200 Eur dviems. Be matinimo minimali kaina apie 400 Eur, todėl skaičiavimai rodo - AI apsimoka. Iš 26 pasižymėtų vietų išsirinkau keturias: 1. Hotel y Apartments Playa Mar 2 žv. Siljot'e 514 Eur su wi-fi, AI, vietai daviau vieną + iš trijų galimų savo vertinimo sistemoje :), estetikai daviau du +, automobilį buvo kur laikyti, rašė apie triukšmą, apie 76 km nuo Palmos; 2. Hotel Playa Blanca 2 žv. Salosmoje su wi-fi, bet po komentarų apie nešvarumą jis buvo išbrauktas; 3. Universal Hotel Florida Adults 3 žv. 517 Eur su wi-fi, pusryčiais, pietumis ir vakariene, vieta puiki, estetikai šiek tiek pritrūko, automobilis gatvėje bet kur, Magalufas, pabrango benaršant iki 619 Eur ir buvo išbrauktas, nors galėjau nueiti tiesiai į viešbučio puslapį; 4. Pinero Bahia de Palma 3 žv. El Arenalyje 556 Eur su wi-fi, vieta du pliusiukai, estetikai vienas, automobilis gatvėje, daug atsiliepimų apie triukšmą. Galiausiai paėmiau penktą variantą už 562 Eur 3 žv. Wi-fi tik pirmame aukšte, vieta trys pliusiukai, estetika 1 pliusiukas. 28km iki oro uosto ir tai galbūt reiškė šiek tiek trumpesnę naktinę kelionę. Rašė sena, bet švaru. Taip ir buvo. Tik nelabai tylu... Nors nuo jūros skiria tik maža gatvelė, triukšmingų mašinų užtenka, o ir šalimais esantis viešbutis kažkokį šnypštimą iš kažkur leidžia...Garsiai.

Fergus Tobago kambarys

Skrydis vėlyvas, vietoje lėktuvas būna 00 val. ispanų laiku. Mes vėlavom, viešbutyje buvom apie 2 val. nakties ispanų laiku, Lietuvoje tuo metu buvo 1 val.

Gerai yra užsisakyti "shuttle bus" pervežimą. Per urkistravel.lt nukreipia į hoppa.com puslapį ir taip pervežimas įsigyjamas pigiau nei tiesiogiai per hoppa.com. Buvo nuomonių, kad geriausiai iš oro uosto nuomoti mašiną, bet gal ne. Ypatingai keliaujant vienoms moterims, kai bagažas sunkesnis, vairuotojas sukilnoja, mašinoje reikėtų pačioms tūsytis. Be to, prieš kelionę galima pagurkšnoti vynelio :). Pirmyn - atgal pervežimas kainavo 33 Eur abiems su papildomu bagažu. Skrydis + nakvynė su AI + turizmo mokestis + pervežimas iš ir į oro uostą žmogui atsiėjo 508 Eur. Galvoju, kad buvo galima apsieiti be lauktuvių pirkimo ir nemokėti už papildomą bagažą. Būtume sutaupę nepilnai 30 Eur žmogui. Juk po 10 nemokamų kg būtų tikrai užtekę.

Automobilį nuomavomės trims dienoms ir tai atsiėjo 106 Eur su kuru ir draudimu be frančizės. Būtų kainavę tik padangos pradūrimo atveju. Fiat Panda su neįsijungiančiu penktu bėgiu. Gal jo ir neturėjo būti, bet ekrane prašė perjungti bėgį važiuojant didesniu greičiu. Tingėjosi gaišti laiką pretenzijoms ir automobilio keitimui. USB jungties nebuvo, reikėjo taupyti telefono energiją naudojant "Sygic" navigacijos programėlę.

Atvykimo metu registratūroje padovanojome "Suktinio" butelaitį. Mainais gavome šampano butęlį, kurį suvartojome tą patį ankstyvą rytą, prieš gulant. Dar Lietuvoje nužiūrėjau kur artimiausia maitinimosi įstaiga, dirbanti naktį. Burger King visai netoliese. Salotų be padažo sauja, beveik vien žolė, kainavo 3.50 Eur. Oho! Už 4 Eur buvo galima suvalgyti burgerį, būtų stipriau :)

Maljorka yra puiki sala, joje daug pėsčiųjų bei dviračių takų, puiki vieta aktyviam poilsiui. Labiausiai norėjosi eiti. Dar Lietuvoje atsispausdinau Maljorkos visuomeninio transporto schemą. www.tib.org galima matyti kaip su visuomeniniu transportu nuvykti į lankomus objektus, pliažus ir pėsčiųjų takus. Labiausiai mane domino pastarieji. Taip pat spausdinau takus, iki kurių patogiau nuvykti automobiliu. Įvairių lygių, orientavausi į antro ir trečio sunkumo lygius, bet dabar žinau, kad ketvirtas taip pat turėtų būti nebaisus.

Žemėlapiai, Maljorka

Spalio 14d., pirmoji atostogų

Sekmadienis buvo keistas, nes mažai miegota.

Pusryčiai nuo 7:30 iki 10:30. Pirmam rytui žadintuvas mus turėjo kelti 9 val. ryto, kad spėti į pusryčius. Vienas iš dviejų žadintuvų suskambėjo Lietuvos laiku, todėl kilom 8 val.

Pirmoji diena buvo skirta apsišniukštinėjimui aplinkui, TIC. Apėjome dalį Magalufo. Oro temperatūra 25 C, bet labai žvarbus vėjas, todėl šilumos nelabai jautėsi. Prakaitavau ir tuoj pat vėjas prakaitą šaldė, keistas jausmas. Vakare sloga. Mat išvykau dar truputėlį sirguliuojanti.

O tas spalio vidurio žydėjimas...

Spalio vidurio žydėjimas

Magalufas

Magalufo pusėje jūra kur kas banguotesnė. Palmanovos įlankoje visomis dienomis buvo labai ramu. Šioji matėsi per viešbučio langą. Maljorka yra kinietiškų daikčiukų parduotuvėlių rojus. Panašu, kad ispaniškų prekių čia labai nedaug. Ypatingai ryškus suvenyras - penis. Iš jo padaryti atidarytuvai, raktų pakabukai, net prijuosčių su juo yra... Chm..., kaži kodėl taip... Nepaklausiau. Negražu man :) Keraminių suvenyrų taip pat daug, yra net labai dailių, šie, tikiuosi, ispaniški. Parsivežiau tik vieną dubenėlį ir tą patį lauktuvėm.

Šią dieną rūbus reikėjo išsilyginti visai savaitei, įsigyti būtinų prekių Aldi parduotuvėje. Kitą dieną norėjosi važiuoti dviračiu.

Spalio 15d., antroji atostogų

Lyja, prabudom anksti, apie 7 val. Dviračiu važiuoti nelabai gudru, net su įsigytu celofaniniu lietpalčiu, kuris nesaugo kojų ir medžaiginių sportbačių. Sloga, kosulys, nelabai šilta. Ryžomės pasivaikščiojimui Palmanovoje, kitoje savo iškyšuliuko pusėje. Užklupo netinkamas ėjimui lietus, pasilikome užeigėlėje kavos puodeliui. Eilinėje kiniečių parduotuvėlėje įsigijau suknelę už 16 Eur po derybų. Laimikis 2 Eur.

Po gardžių pietų, kurie prasideda 13 val. ir tęsiasi iki 15:15, išvykome į Palmą autobusu. Prieš tai dar užsisakėme automobilį nuomai ir dviejų naktų parkavimą viešbučio aikštelėje (8 Eur). Aukščiau nuotraukose matosi Palmanovos promenados kraštas, kavos gėrimo čekis, vieno iš autobusų, važiuojančių iki Palmos, tvarkaraštis, bilietėliai dviems į abi puses, Palmos katedros fragmentas ir priešais esančios dailios durys . Bėda ta, kad jau prieš 18 val. reikėjo dairytis kelionės atgal, nebent iš oro uosto važiuojantis reisas parvežtų ir vėlyvesnę valandą. Mažumėlę tingėjosi gilintis. Užteko popiečio pasivaikščiojimo po senamiestį. Svarbiausias objektas - katedra - buvo pamatytas. Juk svarbiausia eiti, matyti, patirti. Vakarienė nuo 19 val. iki 22 val. Užkandžiai po pietų, gėrimai nuo pietų iki 23 val. Daugiau lietaus nebuvo. Tai štai kokie tie šilti orai Europos pietuose :) Manau, kad Maljorka vėjų kraštas, ypač ruden. Vietiniai sakė, kad orai labai permainingi. Ryte reikėjo galvos juostos ant ausų, šilto megztinio ir šaliko.

Spalio 16d., trečioji atostogų

Automobilio paėmimą sutarėm 11 val. Gal ir keista keliaujantiems, bet man norėjosi išsimiegoti. Gal dėl tos pirmos trumpos nakties, gal dėl vakare vartoto alkoholio, o gal labiausiai dėl peršalimo malonumų. Buvo galima ir anksčiau, nes šiek tiek vėlavo, dar reikėjo važiuoti pasirašyti sutartį, mes 10 val. jau buvome pasiruošę. Nuo prabudimo iki pasiruošimo eiti visuomet praeina beveik 2 val. Pajudėjom gal 12 val. Iš vakaro buvome užsisakę "packed lunch". Kitomis dienomis ketinome parvažinėti pietums, nes sala nedidukė. Tolimiausias taškas už valandos kelio. Aišku, greitkeliu. Serpantinai - jau kita kalba. Bent mums :) Taigi, Port Polenca. Boquer įlankos takas. Apie 5,5 km į abi puses. Trečias sudėtingumo lygis, patogiausiai su sportbačiais ar žygio batais, bet su sandalais taip pat būtų gerai. Ėjau su guminėmis šlepetėmis, vieną suplėšiau, rizikavau pasitempti ar išsisukti čiurną.

Prie miestų ir miestelių, kai dar nesi arti jūros, apvažiavimuose, jaučiamas kanalizacijos kvapas, ypač prie Palmos ir tame mūsų gyvenamame krašte. Kažkas ten netvarkoje, kažkur dar skaičiau apie šį kvapą. Taip pat skaičiau, kad Maljorka labai ekologiška vieta.

Atvykę į miestelio centrą pasieškojome nemokamos vietos automobilio parkavimui. Aukščiau matosi raudonas automobiliukas ir rastoji vieta. Šalia buvo nedidukas parkelis užkandžiavimui, ant kampo įsigijom gardžios kavos išsinešimui. Šalia esančiame pastate, greičiausiai mokymo įstaigoje, prieš ir po žygio nemokamai apsilankėme švariuose WC. Apie tai sužinojome TIC, kurį susiradome tuoj po prisiparkavimo. Visur yra rodyklės, vedančios į tokią vietą. Kiekvienas miestelis tokį turi, jame savi to salos kraštelio žemėlapiukai. Parodžiau ko norime, papiešė, paaiškino ir nuėjome. Pradžioje truputėlį kampais, bet nieko tokio.

Ėjome ne vienos, sutikdavome daugiau turistų. Nuotraukose matote kelio grožį. Mekeno kalnų ožiai. Maniau laukiniai.Priartėjus prie vandens, kur visi atėję prisėda, pamačiau tuos ožius nebijančius žmonių, maitinamus iš rankų. Nepritariu, nieko neturėjome ir nedavėme. Eiti šilta, be rankovių, kartais norėjosi prisdengti šalikėliu galvą ir kaklą nuo vėjo. Kompanjonė ir dar kelios moterys maudėsi. Kitokios savijautos, nevarvančia nosimi, ir aš gal norėčiau. Rytais ir vakarais garindavau virš virdulio eterinius aliejus :), gydžiausi ir tikrai trečiadienio vakare jau buvau beveik sveika.

Po įlankos norėjosi patekti į Formentor švyturį - tolimiausią salos iškyšulį. Pasitenkinome nuostabia apžvalgos aikštele. Mat kelias labai vingiavo ir kilo, bendrakeleivė bijojo, neprievartavau. Žemiau svaiginantys vaizdai iš minėtos aikštelės.

Į viešbutį norėjosi parvažiuoti kitu keliu. Tai buvo galima padaryti raudona stambia linija žemėlapyje pažymėtu keliu, tarsi antru pagal gerumą po greitkelio. Tramuntana kalnynu. Kelias tikrai geras, mišku, kalnais, grožis nuostabus. Juo važiuoti taip greitai kaip greitkeliu toli gražu neišeina. Atėjo suvokimas, kad taip važiuodamos pasitiksime naktį kalnuose. Nedžiugino. Pasiūliau leistis geltonu serpantinu tiesiai į greitkelį ties Inca mesteliu. Geltonas, tai trečias pagal gerumą kelias ir labiau vingiuotas. Sutarėm, kad tai geriausia išeitis, nors ji labai bijojo. Tamsoje maloniau keliauti ne kalnais ir labai geru keliu.

Sekėme nuorodas, bet laiku susivokiau, kad reikia gerojo "Sygic" pagalbos, parvažiavom ilgesniu keliu. "Sygic" labai gera programa, tik su ja reikia turėti atsarginę bateriją arba galimybę telefoną krauti nuo automobilio. Pandoje tokios galimybės nebuvo, taupėme. Viešbutyje atsidūrėme apie 21 val., kaip tik vakarienei. Po vakarienių kalbindavome namiškius. "Viber" yra jėga.

Spalio 17 d., ketvirtoji atostogų diena

Artimiausias turgus Andratx miestelyje. Apie 20 min. kelio nuo viešbučio. Įdomiausia į tokias vietas keliauti kai matiniesi pats. Atsimenu kaip tai nuostabu buvo Kaljaryje. Visos prognozės vis žadėjo audras ir lietų, bet buvo saulėta ir gražu. Nuvylė. Įsigijau lininę suknelę už 24 Eur ir abi pirkome viskozinių šalikėlių po 2 Eur. Didžioji dalis prekeivių juodaodžiai, prekės iš Afrikos ir tos pačios kinietiškos, autentiškų prekių ir produktų itin mažai.

Kelio paklausėme labai mielos moters, šveicarės, turinčios austrą vyrą ir gyvenančios Maljorkoje jau 30 metų. Į turgų ji sakėsi einanti kiekvieną trečiadienį. Automobilį pasistatėme "Mercadona" prekybos centro aikštelėje. Ten pripirkome lauktuvių. Įvairių žuvies konservų, alyvuogių, saldumynų, muilų.

Pietūs viešbutyje, pasidėjome pirkinius ir patraukėme į Sant Elm miestelį prie Dragonera salos. Ten mūsų laukė takas mišku. Miestelis pasitiko mišku ir vilomis su baseinais.

Vėl TIC su savais žemėlapiukais, tada palūdimys kur maudosi bendrakeleivė ir jau tada į žygį. Mums akcentavo - nesukite niekur, tik tiesiai. Gaila, atėję iki "per stačios" vietos nebekopėme aukštyn, bet nusukome nuo kelelio, jei jį tokiu galima pavadinti... Praradome milijono vertą vaizdą nuo kalvos į Dragoneros salą. Verta pasitikėti TIC darbuotojais :) Bet kokiu atveju miškas buvo gražus ir vaiduokliškas, ypač kai aptikome negyvenamą namelį. Žmonių čia buvo ženkliai mažiau nei Boquer įlankoje.

Liko laiko, važiuojant atgal užsukome į netoliese esantį Pegueros miestelį. Žemėlapiukas rodė vaizdingą kelią pakrante ir iškyšuliu. Nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja paaiškino mums kaip patektį į tą taką. Prasiėjome tikrai gražia gražių namų pakrante, o tada priėjome gamtos taką iškišulyje, jo ilgis buvo apie 9 km. Pradėti eiti jau buvo vėloka.

Bendrakeleivės gimimo diena. Viešbutis dovanojo butelį šampano, pastarasis parkeliavo namo :) ir buvo išgertas Naujus sutinkant.

Spalio 18 d., penktoji atostogų diena

Paskutinioji diena su automobiliu. Žada audrą. Rytas lietingas, neskubam. Dėl audros pažadų pasirenkam lygumas, Randa miestelį su keliomis kalvomis. Lietaus atveju ketiname pirkti guminius batus Llusmajor miestelyje ir įveikti numatytą žygį iš Randos. Noramlių parduotuvių su reikiama preke nesimato ir nusprendžiam nebegaišti laiko, nes kaip tik tuo metu nebelyja. Randoje TIC nėra, nes tai net ne miestelis, o labai mažas kaimelis. Tačiau yra užeiga su linksmu, angliškai nekalbančiu barmenu. Supratom, nuėjom, radom, nėra kur pasiklysti.

Nelijo. Kalvų viršūnės skendėjo rūke. Nuostabiausias sprendimas buvo iš asfaltuoto serpantino, kuris paženklintas kaip reikiamas takas, nusukti kairiau akmenuotu takeliu tiesiai į kalvą. Ant tos kalvos vienuolynas, nežinojome. Kažkurioje vietoje ant akmens buvo parašyta "curve". Tai tikriausiai reiškia pilį ar vienuolyną. Atrodė, kad reikia eiti dešiniau, kilome gal gerą pusvalandį kai trumpam pradėjo lynoti, o mes paskendome rūke, apačia nepersišvietė. Nei vieno žmogaus aplinkui. Vaiduokliškas jausmas, bet mesti kelio dėl takelio neketinome, vakar jau apturėjome tokią pamoką.

Ir pradėjo ryškėti akmeninė siena, kryžius, jauku nebuvo, bet labai žavu. Vėliau varteliai, spygliuota tvora, ėjome toliau. Atsirado asfaltas, iš už kampo pasirodė kelių automobilių siluetai ir nuostabaus grožio statinys, visas rūke. Jame free wi-fi, šilta kavinė prakaitui nudžiovinti nepučiant šaltam vėjui, labai skani kava. Likome apdovanotos. Vėl patraukus į kelią pradėjo sklaidyti rūkas ir galėjom apžvelgti aiškėjančius žemai esančius laukus iš savo aukštybės. Grįžinėjome asfaltuotu serpantinu, bet dėl įdomumo ir kelio trumpinimo kirtinėjom kilpas bekele. Gražu! Gera! Įspūdinga! Žmonių labai mažai, tik nusileidus toje pačioje užeigoje matėme daug pietaujančių turistų. Mes gi buvome nusprendę apsieiti be pietų. Pašliaužiojom po kelias Randos gatveles, langinės uždarytos, nei dūšios.

Greitkelyje švieslentės pranešinėjo didelį lietų, šauktukai skatino rūpintis. Norėjome dar Pegueroje pasivaikščioti, bet nusprendėme nerizikuoti ir anksčiau atiduoti automobilį. Jeigu pranešimai tiesa, saugiau ir protingiau būti viešbutyje.

Audros nebuvo, nuo 19 val. lijo.

Spalio 19d., šeštoji atostogų diena

Dviračių diena. Nuoma netoliese mūsų viešbučio, sužinojome jau pirmą dieną užkalbinę skandinavę su patikusiu nuomotu dviračiu.

13 Eur dviratis dienai. Grąžinti reikia 19 val. Pasiėmėme apie 10:30. Davė žemėlapiuką, paaiškino. Taip įsijautėme į važiavimą, kad vos spėjome pietums, trumpinome kelią ir važiavome greitkelio pakraščiu, mums pypsino, kelkraštis buvo siaurutis ir man buvo labai baisu, tikriausiai taip kaip mano bendrakeleivei važiavimas serpantinais. Pasiekus savo gyvenvietes ne iš karto pavyko įsukti į teisingą gatvę ir pasiekti nuomos punktą, kuriame laikinai norėjome palikti dviračius. Bėgute skubėjome paskutiniam pietų pusvalandžiui, buvome tikrai pasportavę :)

Po pietų susigundėme jūra ir poguliuku prie baseino. Tai buvo pirmos mano maudynės ir pasikaitinimas. Jūra šalta, o prie baseino užuovėja, tobula saulutės atokaita, net murkti norėjosi. Taip mėgautis leidome sau porą valandėlių, o tada dar dvi likusias praleidome ant dviračių. Dviračių takai neregėto platumo, su paminkštinta danga, besitęsiantys dešimtimis kilometrų. Gal net šimtais....

Žemiau matosi dviratis, pats kelias ir jo kairėje sodinukų laukas. Nors daug tako prie automobilų kelio, jo pakraštys apsodintas augalais ir taip atskirtas.

Ir lagaminai..., kitą dieną kėlėmės, krovėmės ir išvykom, aš dar spėjau pietų užkirsti kelis kąsnius...Vakarop išlipome Kaune, šaltyje. Sekmadienį atsigaudinėjau ir bandžiau persiorientuoti į šaltį ir niūrumą. Pirmadienis adaptacijai ir spalio 21d. darbe. Pirmomis dienomis po atostogų darbe būnu labai pikta.