2022 spalio 29 - 2022 lapkričio 1
3 naktys. Nakvynė Olsztyne Villa Jana, prie centro, 172 Eur, išlaidos maistui ir vyro batams - apie 230 Eur. 4 kartus matinomės kažkur, kitus kartus bute. Viso 400 Eur, paros kaina - 100 Eur. Jokių pramogų, tik vaikščiojimas. Kuras nekainavo. Maisto būtų reikėję ir namie, tik jei viskas namie, kažkiek pigiau.
Updated: Aug 14, 2021
Sumanymas buvo keliauti po muziejus. Buvo sekmadienis, 2021 m. lieps 18 d., atostogų vidurys. Susidėliojau maršrutą ir pirmu tašku turėjo tapti veiverių krašto muziejus. Keliavau ne pagrindiniu keliu, o miško keliukais bei žvirkeliais. Mašinos navigacija ir kelio nuorodos viliojo pasižvalgyti po apylinkes. Pirmasis rudas ženklas kalbėjo apie Čiudiškių piliakalnį, tikrai geras vaizdas, tačiau privažiavimo prie pat jo neradau. O gal ir nereikia, iš toliau jis tikrai nuostabus. Tada netoliese pamačiau Prienlaukio ežerą. Ieškojau privažuiavimo, bet nepavyko, tik grįžusi išsinagrinėjau, berods yra tik viena vieta privažiuoti, bandysiu kitą kartą pasiekti Prienlaukio ežero pakrantę.
Dažnai nuotraukose pagaunu elektros laidus jų net nepastebėdama. Tik pamanykite kiek jų yra ore.
Pasiekiau Veiverius. Užtaikiau pietų pertraukai, bet net jai pasibaigus muziejaus durys buvo užrakintos. Nors saldumynų pirktinių nebevalgau kelis mėnesius, Veiverių krautuvėlėje nusipirkau ledų ir suvalgiau už kampo. Galėjau skambinti muziejaus nurodytu telefonu, bet matyt ne taip baisiai norėjau patekti į muziejų :) Galima kitą kartą nuvykti į Veiverių krašto muziejų.
Toliau Skriaudžiai. Jeigu gerai supratau, tai tik senovės kiemo pastatų išdėstymo ir pačių pastatų ekspozicija. Gal į vidų ir galima patekti, tačiau vėlgi, patiko su niekuo nekalbėti, žvalgytis ir niekam neskambinti jei manęs nepasitinka išskėstomis rankomis :)
Automobilio žemėlapis Skriaudžiuose rodė kelis vandens tvenkinius. Susiradau. Pačiame miestelyje labai sutvarkyta, nuostabi sodyba su savo paplūdimiais prie jų. Pavažiavus giliau su nedideliu kranteliu maudynėms buvo dar vienas vandens lopinėlis su gulbe jame. Puiki vieta nusimaudyti.
Kitas taškas turėjo būti Šilavoto davatkyno muziejus. Nuotrakų iš jo nėra, bet vieta pati įdomiausia, tiesiog pasistačius automobilį ėjau be telefono, reikėjo šiek tiek paėjėti, todėl nebegrįžau pasiimti. Pakeliui žemėlapiuose akį traukė tvenkiniai prie Šilavoto. Į priekį važiuojant nepavyko prie jų privažiuoti, bet atgal važiuodama užsukau. Yra tilteliai maudynėms. Ten gyvenantiems žmonėms pūkštelti pats tas.
Po Davatkyno muziejaus Šilavote įamžinau jo bažnyčią.
Žiūrinėdama žemėlapį supratau, kad esu netoliese Ingavangio kaimo, kur sodyba džiaugiasi mano bendradarbė. Nedrįsau jai skambinti ir trukdyti, bet pro Ingavangį pravažiavau. Jos sodybėlė nutolusi nuo pagrindinio kelio, todėl nemačiau naujojo namelio.
Nuo įspūdžių ir mašinos pavargau. Smagu tiek pamatyyti, bet dar smagiau atvykti į vieną ar kelias vietas ir aplink jas apvaikščioti gerokai ar apvažiuoti dviračiu. Važiavimas automobiliu išvien, tik trumpam išlipant, ne taip smagu.
Šilavote nufotografavau stendą. Aišku, kad dar galima pamatyti Žarstos bažytėlę, Pašlavančio piliakalnį, Klebiškio piliakalnį ir bažnytėlę. Į Prienlaukio piliakalnį važiavau, bet atvažiavau į kiemą. Taip ir nesupratau kur tas piliakalnis...Meškapievių karjeras ir Prienų pelkė Prienų šile taip pat turėtų būti įdomu.
Updated: Jun 21, 2020
Kažkada rudenį, tikriausiai per vyro sesės gimimo dienos šventę nutarėm vykti į Gardiną. Laukė smagiausias momentas - išsirinkti gyvenamą vietą ir suprasti kas tame mieste yra ir kaip viską aprėpti. Visa kelionė atsiėjo 200 Eur dviem žmonėm. Išvykome 2020 m. kovo 12d., karantino dėl korona viruso išvakarėse, nenutuokdami, kad tai taip rimta.
Reikėjo įsigyti leidimus ir draudimą, kurie 4 asmenims kainavo apie 40 Eur. Iki Druskininkų keliavome savo automobiliu, o nuo Druskininkų - autobusu. Bilietus autobusui buvome nusipirkę iš anksto, berods iš Eurolines. Artėjant kelionei kažkodėl knystelėjo pažiūrėti kaip atrodo autobuso maršrutas. Ketinome prašyti išlipimo ne stotyje, kad arčiau iki nuomojamo buto būtų. Ogi žiū, maršrutas ne per Raigardą nubrėžtas, sekmadienis. Tik per Raigardą galima įvažiuoti su leidimais. Lengva sumaištis, neprisiskambinam į pardavusią bilietus įmonę, rašau laišką, vyras spėja grąžinti bilietus su beveik 10 Eur nuostoliu. Vyro sesuo su vyru važiavo su autobusu tiesiai iš Vilniaus, todėl buvo susidariusi suma. Su giminėmis pradėjau derinti bilietų pirkimą Druskininkų stotyje, nes online tie Raigardiniai vietiniai neparduodami. Gerai, kad nepardavė be mūsų dokumentų :) Pirmadienį paaiškėjo, kad maršrutas nubrėžtas neteisingai, Eurolines mums padarė nuolaidą ir nepraradę 10 Eur vėl turėjome bilietus :) :)
Prieš kelionę jau 9, 10 dienomis išoriniai mokymai darbe ir komandiruotės buvo uždrausti, rekomendavo nesibūriuoti. Atvejų Lietuvoje berods buvo tik 6. 11 d. vakare sužinojome jog iš Lietuvos į BY įvažiavo koronuotas žmogus. Įmonė, kurioje dirbu, važiuoti nedraudė. Važiavom ir laiką praleidom gerai. Autobusas po remonto kažkodėl buvo nešildomas. Mūsų kelionė juo buvo trumpa, bet vilniečų....
Visuomeninio transporto maršrutus Gardine geriausiai nagrinėtis www.wikiroutes. Iš stoties iki gyvenamos vietos Kalinovskaja g. 60 vykome su 35t maršrutiniu autobusiuku. Aukštą naują daugiabutį atpažinome iškart. Pirmame aukšte buvo maža maisto prekių parduotuvė su pilstomu skaniu alumi ir sidru. Šeimininkas mūsų laukė kieme. Butas pats nuostabiausias kiek esame keliavę, 100 kv.m su dviem miegamaisiais, per du aukštus.
Įsikūrėme ir patraukėme vėlyvų pietų į šalia esančią kavinę. Gal už 15 Eur trise pavalgėme ir alkoholio išgėrėme, maistas valgyklinis.
Parėjus prasidėjo žadėta audra, 13-ame aukšte tai buvo įspūdinga. Apie ėjimą iš namų negalėjo būti nei kalbos, o "Yandex" diegtis nenorėjome. Laukėme kol aprims. Išėjome dar lyjant, be vandeniui atsparių rūbų kažkodėl, gatvėmis bėgant srauniems upeliams. Reikėjo banko, nes stotyje keitėme nedaug. 20 min. ėjimo iki artimiausio. Jį pasiekėme sušilę ir permirkę, o kai kas ir batus prisėmęs. Šiek tiek bijojau persišaldyti. Nejaugi eisi namo, reikia rasti kavinę. Patraukėm link centro, nutūpėme vienoje, vėliau karčemoje senamiestyje, ten palikome 54 rublius, kuriuos reikia dalinti berods iš 2,3, kad gautume eurus.
Vėl virš 20 Eur keturiems, vakarienė ir gėrimai, padavėjas, smirdintis kojų prakaitu, iškvietė Yandex ir parvykome gal už 2 eur.
Vakare "Uno" ir alus.
Ryte visuomeniniu transportu per upę. Išlipome prie aikštės, ėjome bene didžiausia už upės esančia gatve, užsukome į avalynės fabriko "Nieman" parduotuvę. Avalynė brangi. Užsukome į turgų - neviliojanti "talkučkė", tada į vyro dar Lietuvoje nužiūrėtą žvejybos parduotuvę, kažką įsigijo pigiau nei Lietuvoje.
Pirmoje nuotraukoje berods troleibusų schema. Antroje - aikštė, prie kurios išlipome ir toliau - bilietėliai. Po gana ilgo ėjimo pagaliau vertas dėmesio statinys ir tikriausiai pati nuostabiausia panorama, kuri straipsnio pradžioje. Nusprendėme, kad tūpsime pirmoje pasitaikiusioje kavinėje. Tik perėjome tiltą ir pradžioje bene pagrindinės miesto gatvės, kairėje pusėje, užtikome kavinę "Panorama". Dar nebuvo 12 val., norėjome pigesnių dienos pietų, todėl šiek tiek palaukėme. Kol laukėme, vaišinomės alumi ir martiniu. Užfiksuota sriuba. Dienos pietūs, kaip tikriausiai visur, maistas ne restoraninis. Interjeras labai neskoningas, bet šviestuvai patiko. Jų tokių teko mkatyti ne vienoje vietoje (stoties valgykloje). Matyt vietinės gamybos. Keturiese pavalgėm ir išgėrėm už 50 rublių. Tai beveik 17 Eur. Gal ir Lietuvoje taip būtų su dienos pietumis....
Po pietų - centras, senamiestis, pėsčiųjų gatvė, kolekcinis magnetuka.
Akių ganymas, daug ėjimo, zoologijos sodo kavinė su blyneliais, bandžiau rasti botanikos sodą - nepavyko. Ryto vaizdas iš buto.
Pirmoje nuotraukoje čekis iš atvykimo dienos vėlyvų pietų prie nuomojamo buto. 9 Eur keturiems su gėrimais. Taip pat dienos pietūs. Tuoj po to apsipirkom pusryčiams ir užkandžiams, dviems. 13 d. blynelių čekis - apie 9 Eur, su arbatpinigiais ir alkoholiu. Vakare vakarienė buvo geriausioje mūsų lankytoje vietoje netoli namų, steikinėje "Xani-kabani". Ten personalas kažkodėl labai keistai į mus žiūrėjo, lyg juokingi mes jiems buvome, nesupratome. Ėmėme vienus iš pigesnių jaučio variantų, tik vyras ėmė kiaulieną, gavo pusžalę ir nedrįso pareikalauti pakepti. Su visais arbatpinigiais apie 50 Eur keturiems. Su gėrimais. Neblogai. Paskutinėje nuotraukoje, berods 5 rubliai už vietinės gamybos trauktinę, už dvi dėžutes suvenyrinių šokoladukų beveik 9 rubliai, už pėdkelnes ir dar kažką 10 rublių bei už išvykimo dienos pietus stoties kavinėje 15 rublių - 5 Eur dviems, savitarnoje arbatpinigių nebuvo, alkoholio taip pat :) Abi vakarienės buvo geresnėse vietose, o visos kitos - kaip valgyklos, net jei barai. Antrą vakarą taip pat "Uno" ir gėrimai.
Ta antroji diena buvo labai graži ir saulėta, o išvykimo diena - labai šalta ir vėjuota. Išvykome apie 18 val., vėlokai, geriau būtų kokią 16 val. ar net 14 val. Tas slampinėjimas jau išsikrausčius, su daiktais, nėra labai fainai. Žadėjome apsilankyti dideliame prekybos centre "Old city", bet koronaviruso baimė nulėmė ten nevažiuoti. Dėl oro ten būtų labai tikę.... Tai mano įtaka ir nežinau ar gera. Baltarusiškos kosmetikos prisipirkome parduotuvėje prie stoties.
Tiesa, trečią dieną mums leido pasilikti daiktus iki 15 val. Iš centro sugalvojau pasiūlyti pasivažinėti pirmu pasitaikiusiu autobusu. Apsuko ratuką ir parvežė į tą pačią vietą. Patenkintų nebuvo, tuomet puoliau į kavinę prašyti yandex iškvietimo ir greitai, saugiai bei pigiai parsigavome butan. Vėliau, važiuojant link stoties mano kompanjonai kažkodėl blaškėsi netikėdami mano sakomu mikriuko numeriu. Nejaugi nesuprato, kad aš šiaip pasiūliau sėsti į tą autobusą... Taip pykau, kad jiems iš naujo šito ir neaiškinau... Va kaip būna per keliones, ypač organizatoriui ir visa ko reguliatoriui - viską padarai, sužinai, o tik mažumėlę kažkas, tuoj demonstruojamas nepasitikėjimas...
Į šį miestą norėčiau atvykti dar ir pasivaikščioti ar pasivažinėti po apylinkes su gidu.
Įspūdžius reikia rašyti ir kelti nuotraukas tuoj pat, kad ir į google diską, nes kitaip prisiminimai blėsta... Dabar baiginėju rašyti gegužės 10d., po dviejų mėnesių, o Lvovą pabaigiau aprašinėti tik po metų...Grįžus tik perkopijuoji į Wix blogą ir voila.
