Po Prienų rajono apylinkes

Čiudiškių piliakalnis

Sumanymas buvo keliauti po muziejus. Buvo sekmadienis, 2021 m. lieps 18 d., atostogų vidurys. Susidėliojau maršrutą ir pirmu tašku turėjo tapti veiverių krašto muziejus. Keliavau ne pagrindiniu keliu, o miško keliukais bei žvirkeliais. Mašinos navigacija ir kelio nuorodos viliojo pasižvalgyti po apylinkes. Pirmasis rudas ženklas kalbėjo apie Čiudiškių piliakalnį, tikrai geras vaizdas, tačiau privažiavimo prie pat jo neradau. O gal ir nereikia, iš toliau jis tikrai nuostabus. Tada netoliese pamačiau Prienlaukio ežerą. Ieškojau privažuiavimo, bet nepavyko, tik grįžusi išsinagrinėjau, berods yra tik viena vieta privažiuoti, bandysiu kitą kartą pasiekti Prienlaukio ežero pakrantę.

Prienlaukio ežeras

Dažnai nuotraukose pagaunu elektros laidus jų net nepastebėdama. Tik pamanykite kiek jų yra ore.

Pasiekiau Veiverius. Užtaikiau pietų pertraukai, bet net jai pasibaigus muziejaus durys buvo užrakintos. Nors saldumynų pirktinių nebevalgau kelis mėnesius, Veiverių krautuvėlėje nusipirkau ledų ir suvalgiau už kampo. Galėjau skambinti muziejaus nurodytu telefonu, bet matyt ne taip baisiai norėjau patekti į muziejų :) Galima kitą kartą nuvykti į Veiverių krašto muziejų.

Toliau Skriaudžiai. Jeigu gerai supratau, tai tik senovės kiemo pastatų išdėstymo ir pačių pastatų ekspozicija. Gal į vidų ir galima patekti, tačiau vėlgi, patiko su niekuo nekalbėti, žvalgytis ir niekam neskambinti jei manęs nepasitinka išskėstomis rankomis :)

Skriaudžių buities muziejus

Automobilio žemėlapis Skriaudžiuose rodė kelis vandens tvenkinius. Susiradau. Pačiame miestelyje labai sutvarkyta, nuostabi sodyba su savo paplūdimiais prie jų. Pavažiavus giliau su nedideliu kranteliu maudynėms buvo dar vienas vandens lopinėlis su gulbe jame. Puiki vieta nusimaudyti.

Skriaudžių tvenkinys

Kitas taškas turėjo būti Šilavoto davatkyno muziejus. Nuotrakų iš jo nėra, bet vieta pati įdomiausia, tiesiog pasistačius automobilį ėjau be telefono, reikėjo šiek tiek paėjėti, todėl nebegrįžau pasiimti. Pakeliui žemėlapiuose akį traukė tvenkiniai prie Šilavoto. Į priekį važiuojant nepavyko prie jų privažiuoti, bet atgal važiuodama užsukau. Yra tilteliai maudynėms. Ten gyvenantiems žmonėms pūkštelti pats tas.

Tvenkiniai netoli Šilavoto

Po Davatkyno muziejaus Šilavote įamžinau jo bažnyčią.

Šilavoto bažnyčia

Žiūrinėdama žemėlapį supratau, kad esu netoliese Ingavangio kaimo, kur sodyba džiaugiasi mano bendradarbė. Nedrįsau jai skambinti ir trukdyti, bet pro Ingavangį pravažiavau. Jos sodybėlė nutolusi nuo pagrindinio kelio, todėl nemačiau naujojo namelio.

Nuo įspūdžių ir mašinos pavargau. Smagu tiek pamatyyti, bet dar smagiau atvykti į vieną ar kelias vietas ir aplink jas apvaikščioti gerokai ar apvažiuoti dviračiu. Važiavimas automobiliu išvien, tik trumpam išlipant, ne taip smagu.

Šilavote nufotografavau stendą. Aišku, kad dar galima pamatyti Žarstos bažytėlę, Pašlavančio piliakalnį, Klebiškio piliakalnį ir bažnytėlę. Į Prienlaukio piliakalnį važiavau, bet atvažiavau į kiemą. Taip ir nesupratau kur tas piliakalnis...Meškapievių karjeras ir Prienų pelkė Prienų šile taip pat turėtų būti įdomu.